- pratėgė
- pratė̃gė sf. (2) 1. tuščia vieta tarp ko nors, tarpas, protarpis: Avily atatrūko koriai, tai vidury pasdarė didelė pratė̃gė Vdn. 2. tarpas tarp debesų, properša, prošvaistė: Pro debesų pratėgę išlindo saulė Tj. 3. tuščias tarpas miške, laukymė: Miško pratėge pravažiuosi Ln. Per mišką buvo išlaužyta siaura pratėgė MPas. Aš visas pratėges (tarpus tarp miško ir krūmų) vasarą iššienavau Glv. 4. tuščia, išplikusi vieta, prašvaistė: Mūsų rugiai šiemet prasti – vienos pratė̃gės Kvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.